Vaclovo Jankausko akmenų kolekcija

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (3 349 balsai)

Akmenys… Kaip ilgai dūlėjo po žeme laukdami, kol juos išrausė, kaip tingiai riogsojo paviršiuje, kol dėmesinga akis pastebėjo, kaip sunku buvo įsiropšti į mašiną, kaip toli ir sunkiai dardėjo pas likimo brolius į Alytų... Dabar, nušveisti, be senatvę ženklinančių samanų ir kerpių – prikelti naujam gyvenimui, visu grožiu ir, pasak šeimininko, šiluma spinduliuoja tarp išpuoselėtų augalų. Šiandien jie puošia akmenų kolekcionieriaus Vaclovo Jankausko sodybą.



Nors V. Jankauskas tvirtina akmenų kolekciją po atviru dangumi sukaupęs sau ir savo sielos ramybei, bet neatsisako čia įsileisti bičiulių ir visai svetimų žmonių, iš kažkur išgirdusių apie akmenų kolekciją. Ne kartą čia įsiprašė ir vestuvių pulkai, nes tinkamesnės vietos fotografijai sunku būtų surasti.


,,Akmenys kaip žmonės - juos reikia pažinti ir mylėti. Tuomet jie gali netgi prabilti" - sako Vaclovas Jankauskas


Kam jau kam, o akmeniui Vaclovas negaili. Žinoma, daug savo karalijos eksponatų nemokamai gavęs, kitus pats nužiūrėjęs, iškasęs ir parboginęs, yra ir bičiulių bei šiaip prijaučiančiųjų sudovanotų. Pirmieji dideli akmenys buvo atvežti prie namo netrukus, kai V. Jankauskas nusipirko iš karto tris sklypus sodininkų bendrijoje „Nemunas", Alytaus priemiestyje.

Čia akmenų jau niekas nesuskaičiuoja – jų čia galybė. Paprastiems, laiko ir kūrėjos gamtos rankos nepalytėtiems akmenims čia nėra vietos. Tokie rieduliai tinka nebent namo sienoms mūryti.

„Tik labai gražiems gal atrasiu kokią kertelę. Bėda, nes man akmenys kaip tėvams vaikai - visi gražūs", - šypsojosi V. Jankauskas.

Alytiškis tik atlaidžiai šypsosi girdėdamas postringavimus, kad tarp riedulių, ypač temstant, gali būti nejauku, lyg tarp paminklų. Jaukesnės ir ramesnės vietos jam nėra.

„Ar jaučiate, kokia gera energija sklinda nuo akmenų?" – vis klausinėjo V. Jankauskas, vesdamas per jais sėte nusėtą savo namų kiemą.

Pargabenti akmenį neretai kainuoja daug brangiau negu jį įsigyti. Netgi tais laikais, kai akmenų dar pirkti nereikėjo, juos parsivežti jau nemažai kainuodavo. Juk ne kiekvienam rieduliui pargabenti žmogaus jėgos užtenka – kartais prireikia ir specialios technikos.

Alytiškis niekada neskaičiavo, kiek akmenų į savo kiemą yra suvežęs ir kiek lėšų, jėgų ir laiko unikali kolekcija iš jo atėmė. „Akmenys jėgų neatima - jų tik suteikia", – sako V. Jankauskas, dažnai vienas pats su specialiu prietaisu gabenantis didžiulius akmenis į jiems nužiūrėtą vietą.

V. Jankauskas tikino niekada nesusimąstęs, kiek galėtų kainuoti lietuviškų riedulių, kuriuos pats vadina skulptūromis, kolekcija.



Kai prie namo nauji rieduliai nebetilpo, jie atkeliavo į sodą. Tada obelaitėms, slyvoms, vaiskrūmiams teko prie jų prisiderinti. Kad medžiai užimtų mažiau vietos ir neužgožtų akmenų, jie nuolat apkarpomi, o serbentai, agrastai auginami tik ant vieno koto.

Net alpinariumuose, kurių čia yra trys, pažeistos visos jų formavimo tradicijos. Ne akmenys dedami augalams išryškinti, bet atvirkščiai. Jeigu tik kuris akmuo giliau įsminga į žemę, ant jo uždedamas kitas.

Jei tik Vaclovo akiratyje pasirodo įdomesnis riedulys – atsiranda ir jam vieta. Vieni - lyg keramikos kūriniai, kitus sunku iš pirmo žvilgsnio atskirti nuo medžio kelmo ar šakos. Akmenų sodo grožis nėra galutinis, jis vis dar kinta. Dažniausiai eksponatų savo neįprastam muziejui V. Jankauskas ieško arčiau Dzūkijos. Kai kurie ištraukti iš Nemuno, kiti – padovanoti ar parsivežti iš svetur: Iš Estijos, Tuniso, Kanados ir kt.. Slapčiomis draugo parvežtas indėnų akmuo su įspaudais taip pat čia surado vietą. Kartais jam padeda ir pašaliniai žmonės. Vaclovo pomėgiu besižavintys pažįstami dovanoja arba randa jam gražius eksponatus. Kolekcionierių traukia dekoratyvūs akmenys – reljefiški, neįprastos formos, kelių spalvų ir faktūrų. Kitų atrankos kriterijų nėra, išskyrus „gražu – imu“. Ir glotnu, ir šiurkštu – vienodai gražu, nes natūralu. Laiko ženklai, užfiksuoti akmeny, žadina vaizduotę, verčia prisiminti pačią žiliausią istoriją.

Būdamas tikras kolekcininkas, vengia išduoti kiekvieno ir visų kainą, bet atmintinai atsimena jų atsiradimo istorijas. Vadinasi, žino jų gerą tūkstantį –maždaug tiek pilkųjų lauko brolių čia išsitenka.

Savo likimus turi ir jo renkami lietuvių buities rakandai. V. Jankausko akmenynėje priglaustas ne vienas savo atitarnavęs vežimo ratlankis, girnų akmuo, audimo staklių dalys, kiti senumu gražūs daiktai. Įspūdingas seno revolverio karkasas: aprūdijęs, nebepajudinamomis detalėmis, bet išlaikęs savo svorį ir solidumą. Tarp akmenų puikuojasi visžaliai augalai: kauleniai, kelių rūšių tujos, raugerškiai, pušaitės. Augalų ir akmenų dermę papildo vienas kitas dekoratyvinis metalinis rankų darbo elementas: kaltinė grandininė tvorelė, gėlių vazonų laikikliai, kryžiai pagaminti kalvio Kęsto Lukšto. Funkcionalūs jo rankų darbai darniai įsilieja į gyvosios ir negyvosios materijos dermę, o kryžius ir milžiniškas į Lietuvos rekordų knygą pretenduojantis rožinis pasitinka prie pat vartų.


Akmenų kolekcininko sodybą puošia rekordinis akmeninis rožinis


Akmenų sode pastatytą V. Jankausko namą K. Lukštas padabino originaliu darbu: nukalė ir ant išorinės sienos pritvirtino didžiulį voratinklį


Laimės medį V. Jankauskas pasagomis papildo kiekvienais metais. Šiuo metu į laimės medį puošia 2009 pasagos





Naudota lietratūra

1. Kolekcionierius akmenyse atpažįsta žmones

2. Jankauskienė, Aldona. Neįkainojama akmens stiprybė / Aldona Jankauskienė. - Nuotr. // Ekstra. - ISSN 1392-348X. - 2008, Nr. 25, p. 54 - 57.

3. Tumasonienė, Lina. Jei akmenys turėtų kojas, patys ateitų į Alytų / Lina Tumasonienė ; Fausto Augustino nuotr. - Iliustr. // Dainavos žodis. - ISSN 1392-6187. - 2004, spal. 5, p. 5.

4. Tumasonienė, Lina. Nepagydoma "akmenligė": kuo daugiau - tuo gražiau / Lina Tumasonienė ; Zitos Stankevičienės nuotr. - Iliustr. // Alytaus naujienos. - ISSN 1392-6241. - 2008, liep. 11, p. 1, 5.

5. Rafanavičienė, Genovaitė. Dzūko akmenų kolekcija vos telpa aštuoniolikos arų sklype / Genovaitė Rafanavičienė ; F. Augustino nuotr. - Iliustr. // Lietuvos rytas. - ISSN 1392-2351. - 2005, birž. 20, priedas "Būstas", p. 8.