Vaikų biblioteka Šiauliuose

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 3,5 / 5 (134 balsai)
Vaikai, šis enciklopedijos puslapis skirtas jums (bet suaugusiems nedraudžiamas). Perskaitę jį, sužinosite:


• Kurie knygos personažai pradeda bibliotekos renginius ir labai nori vaikams įsiteikti;

• Kiek svėrė bibliotekos veiklą aprašantis albumas ir kur jį išvežė 1979 metais;

• Kokias parodas biblioteka rengė vaikams sovietiniais metais;

• Kas susimušė augintinių parodoje 1988 metais;

• Ir dar daug kitų šios bibliotekos istorijos detalių.

Turinys

Biblioteka dabar

Jei esi šiaulietis arba prašalaitis, vis vien užsuk į Šiaulių miesto centre, prie parko, Aušros al. Nr.62 esančią Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąją biblioteką (www.savb.lt) Pirmajame pastato aukšte rasi Vaikų literatūros skyrių (VLS), kuris yra vienas iš 10-ies bibliotekos padalinių. Čia tu galėsi smagiai praleisti laiką su knyga, nes savo fondais tai pati turtingiausia mieste vaikų literatūros biblioteka. Pamėgink įspėti, kiek knygų ir kitokių laikmenų (žaislų, kompiuterinių žaidimų, kompaktinių plokštelių, žurnalų, laikraščių, garsinių knygų) iš viso galėtum čia rasti? Na, gerai: padalink Šiaulių miesto gyventojų skaičių iš dviejų ir apytiksliai žinosi... Be skaitymo VLS-je galima padirbėti prie šešių vaikams skirtų kompiuterių, o tėveliams su mažyliais yra skirta gražių knygučių skaityklėlė ir žaisloteka:


Vaikų literatūros skyriaus abonemente ir ...
Vaikų literatūros skyriaus abonemente ir ...
...žaislotekoje
...žaislotekoje


Ar žinai, kad vaikų biblioteka yra vienintelė vaikų įstaiga, dirbanti po 8 valandas darbo dienomis ir sekmadieniais? Net mokyklos nebūna tiek ilgai atidarytos. Šioje bibliotekoje tikrai yra iš ko rinktis: vaikams ir paaugliams skirtos knygos išdėstytos dviejuose abonementuose, skirtuose jaunesniems, vidutinio amžiaus ir dar vyresniems skaitytojams iki n metų. Knygos VLS tiesiog prašosi imamos ir skaitomos – atversi jas ir prakalbinsi šimtus veikėjų: vieni tave prajuokins, dėl kitų smarkiai pergyvensi, dėl trečių pravirksi, dar kitus pamilsi ir maldausi, kad istorija ilgai nesibaigtų. Įdomu, kiek veikėjų sutinki skaitydamas visą gyvenimą? Ko gero, niekas nėra skaičiavęs. Bet jei knygų nebūtų, nebūtų ir daktaro Aiskaudos, Hario Poterio, Drakulos, Mikės Pūkuotuko, Pepės ir Karlsono ir aibės kitų, ir gyvenimas taptų tūkstantį kartų nuobodesnis. Kaip tik šitai stengiasi įrodyti „aktoriai“ varna Albertina ir paršiukas Kriu-Kriukas, kurie yra tapę VLS-iaus simboliais, nes sutinka į renginį atėjusius vaikus skubėdami išplepėti įvairiausias naujienas ir pabendrauti. Pažymėtina, kad abu labai nori auditorijai įsiteikti. Tik Varna Albertina yra išmintingesnė ir santūresnė, o Kriu-Kriukas be galo nuoširdus, tik nemokytas.


Varna Albertina ir Paršiukas Kriu-Kriu
Varna Albertina ir Paršiukas Kriu-Kriu


VLS rasi įvairiausių žanrų literatūros: fantastinės, detektyvų, siaubo istorijų, komiksų, poezijos, meilės romanų. Bibliotekose kaip taisyklė pažintinė literatūra yra atskiriama nuo grožinės ir išdėstoma pagal bibliotekinę klasifikaciją, kur kiekvienas skaičius reiškia kitą knygos skyrių (gamta, istorija, geografija). Grožinė literatūra dėstoma laikantis abėcėlės. Populiarios ir nuolat vaikų ieškomos knygos sugrupuotos teminėse lentynose, pvz., „Nuotykiai“, knygų serija „Beveik suaugę“, „Fantastika“, „Aš jaus kaitau“, Mūsų šventės“ , ir kt. Ką be skaitymo dar gali čia veikti ? Pažiūrėkime:


• Gali surengti savo kūrybos parodą

• Dalyvauti renginyje arba užsirašyti į vasaros skaitymo programą (bus tikrai įdomu: skaitysi, rasi naujų draugų, dalyvausi skaitymo festivaliuose). Renginių tarpe yra keli, kurie organizuojami kasmet: tai knygų pristatymo konkursas, augintinių diena, kai vaikai atsineša savo gyvūnėlius, pasakoja linksmus jų nutikimus ir laimi prizus) ir bibliotekų savaitės, kurios organizuojamos balandžio ir lapkričio mėnesiais..

• Paimti knygų tėveliams, nes jie dažnai neturi laiko ateiti į biblioteką. ir apsidžiaugia, kai vaikai parneša jiems ką skaityti (bet pasitaiko ir atvirkščiai).

• Pavartyti kartoteką „Žymių žmonių vaikystės knygos“ (pvz., kuri knyga labiausiai vaikystėje patiko miesto merui).

• Gali iš anksto užsisakyti knygą iš namų, jei turi interneto prieigą, nes skaitytojai vaikai aptarnaujami automatizuotoje LIBIS posistemėje.

• Mokyklos gali pasikviesti KNYGVEŽIUKĄ, kuris atvažiuoja ir supažindina su naujausiomis ar pačiomis geriausiomis knygomis.

• Tavo mokytoja, klasės vadovas ar tėveliai gali užsisakyti ekskursiją po visą biblioteką.


Dabartinė biblioteka (VLS), nėra vienintelė Šiaulių mieste, kur gali lankytis, tačiau čia tau suteiks adresus visų kitų, kuriose gali skaityti. Dar vienas aspektas apie biblioteką yra labai svarbus – tai bibliotekos, kurioje tu lankaisi, istorija.

Susipažink su bibliotekos praeitimi

Jau sužinojai apie VLS teikiamas paslaugas, tačiau kiekviena įstaiga, mokykla ar biblioteka turi savo praeitį. Gal nustebsi, tačiau šis padalinys skaičiuoja 45-uosius veiklos metus, tai reiškia, kad VLS buvo suformuotas 14 metų vėliau nei pati Povilo Višinskio biblioteka ir jame galėjo skaityti tavo močiutė, senelis ar tėveliai (gal skaitė, pasiteiraukite jų). Įsteigtas 1964 metais, VLS duris atvėrė tik 1966-aisiais, kai tuometinė miesto valdžia, Vykdomasis komitetas, skyrė patalpas Ežero gatvės gyvenamojo namo pirmajame aukšte, trijų kambarių bute, kuris buvo suremontuotas ir atiduotas bibliotekai po anksčiau kilusio gaisro. Šiose patalpose biblioteka veikė 12 metų, o vėliau persikėlė į dabartinius, o tuomet tik šviežiai pastatytus bibliotekos rūmus.


Kokia buvo pati pradžia? Kad įsivaizduotum, pažaisk biblioteką. Ką darytum, jei sugalvotum savo knygas skolinti draugams? Tau neišvengiamai reikėtų sudaryti knygų katalogą, kad prireikus netektų rausti visų knygų iš eilės norint surasti kokių nors duomenų. Be knygų katalogo neįsivaizduojamas bibliotekos darbas, nes, sakykim, knyga gali būti išduota, tačiau katalogas informuoja apie visus turimus leidinius. O jei skaitytojai teirausis apie neseniai įvykusią olimpiadą arba straipsnelio apie Eurovizijos naujienas, tikėtina, kad juos rasi periodinėje spaudoje. Todėl privalėsi turėti ir kartoteką, kurioje kaupiami susisteminti straipsnių ar knygų aprašai. Namą žmonės pradeda statyti nuo pamatų, o bibliotekos pamatai – tai spaudinių ištekliai ir kitos laikmenos, jų išdėstymas, katalogai, kartotekos, informacinis fondas, skaitytojų aptarnavimo organizavimas. Dabar jau tikriausiai įsivaizduoji, kiek daug turėjo paplušėti keturios atidarytos bibliotekos bibliotekininkės, kurios kūrė bibliotekos pamatus: formavo fondą, sudarinėjo katalogą, abėcėlinį ir sisteminį, vėliau pradėjo sudarinėti kartotekas – knygų pagal pavadinimus, eilėraščių, personalijų. Tuo metu ir katalogų, ir kartotekų aprašai buvo rašomi ranka, todėl į darbą priimant bibliotekininką reikalauta, kad rankraštis būtų gražus. Bepigu dabar, kai šie procesai yra automatizuoti ir nebereikia tiek daug pastangų.


1966 metais skaitytojams atidarytas VLS jau buvo sukaupęs apie 10.000 knygų ir komplektavo enciklopedijas, žinynus, žodynus, bibliografijas. Šie leidiniai yra reikalingi atsakant į vaikų užklausas, kurių iš pradžių buvo nedaug, bet 1976 metais užregistruota jau 380. Anot to meto bibliografės Eugenijos Rimkūnienės, vaikai daugiausia teiraudavosi apie pionierių organizaciją ir gamtą. Žinoma, ankstesnio laikotarpio užklausų skaičiaus neįmanoma lyginti su pastarųjų metų, nes gyvename informacijos amžiuje, ir jūsų akiratis gerokai platesnis. Pavyzdžiui, 2008 metais vaikai kreipėsi į bibliotekininkus 3396 kartus, jų klausimai patys netikėčiausi: kas tas skystas popierius, ką yra suklonavę mokslininkai, ką reiškia susapnuoti beždžionę, kur gyvena sagų karalius, kiek vaikų turėjo didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas ir t.t.


Kartu su bibliotekos fondu, kuris vaikams atvertas tik po metų (kad pats pasiimtum iš lentynų knygas), augo ir skaitytojų skaičius. Jei pirmaisiais metais į biblioteką užsirašė 966 vaikai, tai po 10-ies metų jų skaičius, kaip ir knygų skaičius, padvigubėjo. Tačiau pagrindinė ano meto VLS funkcija buvo metodinė veikla, nes pagal nustatytas direktyvas zonos (taip anksčiau vadinosi apskritis) bibliotekos vaikų skyriai turėjo mokyti ir koordinuoti bibliotekų darbą rajonuose. Buvo madinga ruošti įvairias metodines medžiagas, rekomendacijas ir rodykles, t.y. mokyti bibliotekas, kaip organizuoti renginius ar rengti parodas. Vidutiniškai per metus VLS bibliotekininkės ne tik paruošdavo po 7-10 metodinių instrukcijų ir medžiagų, išbūdavo komandiruotėse 70-80 dienų, bet ir pačios rengdavo seminarus ir pranešimus. Jauna specialistė, VU absolventė Antanina Kerbedytė, 1978 metais paskirta dirbti į VLS, prisimena, kad pačią pirmąją darbo dieną gavo užduotį parašyti rajonų bibliotekoms metodinį laišką.


Šalia metodinės veiklos, kuri buvo prioritetinė, pirmasis vaikų bibliotekos gyvavimo etapas ypatingas dar ir tuo, kad nedaug dėmesio skirta vaikų skaitybai ir skaitymo kultūros ugdymui. Masinių renginių minėtu laikotarpiu buvo organizuojama labai mažai. Matyt dar ir todėl, kad patalpos Ežero gatvėje stokojo erdvės, jose tilpo tik knygų lentynos, o skaityklai ir renginiams vietos neužteko. Tuometinė skyriaus vedėja D.Rimkevičienė savo prisiminimuose rašo, kad „dirbame taip pat primityviai kaip ir bibliotekininkystės eros pradžioje“. Visko trūko: įrangos, bibliotekinės technikos, kanceliarijos priemonių, telefoninio ryšio. Bibliotekos padaliniai buvo išmėtyti po visą miestą, o tai sunkino bendravimą.


VLS nuo 1964 iki 2009 metų dirbo net 43 darbuotojai, Iš ankstesnių ilgiausiai dirbusių darbuotojų pažymėtina veikli, 20 metų skyriui vadovavusi Dolorosa Rimkevičienė, 10 metų – žinoma nusipelniusi metodininkė Teresė Barasienė, 26 metus nuoširdžiai dirbusi Jovita Lapinskaitė (dabar LAB Šiaulių filialo vedėja), 14 metų - Eugenija Rimkūnienė, 13 metų - Ada Karpienė, 11 metų – Dainora Urbonienė, yra penkios darbuotojos, kurios išdirbo po 10 metų. Šiuo metu dirbančios darbuotojos Nijolė Kudulienė ir Aldona Šiaulienė skaičiuoja 31-uosius veiklos metus. VLS yra dirbusios direktorės Janina Kaškelienė ir Eugenija Rimkūnienė. Didžiausią, 7 bibliotekinių etatų, skaičių biblioteka turėjo 1985-1989 metais. VLS vadovavo:


1965-1966 Ona Smaliukienė

1966 Genovaitė Pivorienė

1966-1986 Dolorosa Rimkevičienė

1986 iki dabar Aldona Šiaulienė


1979 metais aktyvi VLS veikla buvo pristatyta TSRS Liaudies ūkio pasiekimų parodoje Maskvoje (tuomet Lietuva dar nebuvo laisva). Parodai skyriaus darbuotojos parengė specialiai įrištą albumą, iliustruotą didžiulėmis nuotraukomis ir svarbiausiais veiklos pasiekimais. Veiklos aprašymas, albumo dizainas ir rusų kalba ranka rašyti tekstai pareikalavo kūrybinės išmonės, todėl albumo ruošimas atėmė daug laiko. Paruoštas leidinys, svėręs net septynis kilogramus, iškeliavo į Maskvą. Jis buvo eksponuotas parodos paviljone „Tarybinė kultūra“. Tai buvo neeilinis įvykis. Parodai pasibaigus, vaikų skyriaus vedėjai D.Rimkevičienei už aktyvią veiklą įteiktas sidabro, o bibliotekos pavaduotojai B.Vaičekonytei - bronzos medaliai. Maskvoje pabuvojęs albumas yra saugomas bibliotekoje kaip veiklos relikvija. Pageidaujantys gali jį pavartyti ir pakilnoti.

Neįtikėtina, bet...

Iki 1990 metų, t.y. sovietiniu laikotarpiu, labai daug knygų bibliotekos gaudavo iš rusų leidyklų. Dėl tos priežasties pusę, o vėliau du trečdalius vaikų literatūros fondo sudarė literatūra rusų kalba. Ypatingai daug knygų rusų kalba buvo leidžiama apie vaikų pionierių organizaciją, komjaunimą, Komunistų partijos vadovus ir veikėjus, Leniną, Marksą, karą, revoliuciją. Bibliotekos darbuotojams buvo privalu šias knygas propaguoti. Ar žinote, kad 1985 metais vien tiktai VLS tokios literatūros sklaidai buvo surengta 70 renginių: dažniausiai parodų, knygų sąrašų, rytmečių, susitikimų su partijos ideologais? Štai kokius parodų pavadinimus galėjai išvysti bibliotekoje: „Su Lenino saule“, Pionierių darbai – tau, Tėvyne“, „TSKP suvažiavimo šviesoje“, Žygiais, o ne žodžiais mes Tėvynę mylim“ ir t.t. Ir vaikai mokyklose tapdavo spaliukais, įstodavo į pionierių organizaciją, dėvėjo raudonus kaklaraiščius, skaitė knygas apie Leniną:


VLS skaitytojai pionieriai 1978 metais
VLS skaitytojai pionieriai 1978 metais


Tačiau iš “aukščiau” nurodyta propaganda nebuvo mėgstama nei pačių bibliotekininkų, nei skaitytojų. O štai grožinės, gamtos mokslų, meno ir sporto literatūros temomis organizuotus renginius - susitikimus su rašytojais, literatūros valandėles, viktorinas, popietes gausiai lankė miesto moksleivija, net užsirašydavo į eilę iš anksto.

Renginiai, kurie patinka vaikams

Po 1990 metų, paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, VLS jau nebereikėjo vykdyti keistų direktyvų, kaip antai švęsti sovietinių švenčių, toms progoms rengti parodų ar numatyti priemones, populiarinančias komunistinę ir ateistinę ideologiją. Bibliotekos renginiai vaikams dabar įdomesni ir įtaigesni, juose vaikai mielai lankosi. 1998 metais Šiaulių miesto vaikus pakvietėme dalyvauti VLS surengtuose jumoristinio knygų veikėjo rinkimuose. Tiems rinkimams vadovavo „Penkių bobučių štabas“ ir buvo Šiauliuose sudaryta net 13 rinkiminių apylinkių mokyklose ir bibliotekose. Analogiški rinkimai vyko ir Švedijos mieste Läholme, su kuriuo palaikėme ryšį. Žinoma, abijų miestų vaikai išrinko tą pačią linksmiausią knygų veikėją, tai - ępeP ęnijokaglI (skaityk iš kito galo). Arba, pavyzdžiui, 1999 metais organizuotas renginys Pasakų naktis tęsėsi 13 valandų (įsivaizduokit, niekas nemiegojo). VLS yra veikę klubai „Fregata“, Anglų kalbos klubas „ABC“ (net 10 metų), Harių Poterių, „Knygų fanai- ne profanai“. 1988 metais VLS darbuotojai ir skaitytojai surengė gyvūnėlių parodą „Jei tu mane prijaukinsi“. Šioje neįprastoje parodoje tarp bibliotekos lentynų net savaitę buvo apsigyvenę žiurkėnai, paukščiukai, vabaliukai, jūros kiaulytės, driežai, šinšilos. Buvo eksponuojami ir spaudiniai apie gyvūnų auginimą ir priežiūrą. Vieną rytą į darbą atėjusios darbuotojos išsigando išvydusios, kad du žiurkėnai sugriovė pertvarėlę ir susipešė. Rado juos apsikandžiojusius, tačiau, laimei, viskas baigėsi gerai. Dar viena istorija nutiko 1999 metais, kai buvo parengta numizmatikos paroda. Kažkam labai nepatiko, kad eksponavome banknotus su Hitlerio motinos atvaizdu, todėl norėjo apie mus pranešti miesto partijos komitetui.


Pastarųjų metų renginys, kuris pelnė vaikų pripažinimą, yra jau 14 kartų organizuotas knygų pristatymo konkursas, sutelkiantis miesto mokyklų dalyvius ir individualius skaitytojus. Šie ir kiti renginiai, taip pat ir platus knygų pasirinkimas skatina vaikus naudotis biblioteka. Dabartiniu metu skyrių kasdien aplanko apie 120 vaikų, kurie išsineša arba vietoje pasinaudoja per 250 spaudinių. Skyriaus veikla per 45 metus miesto ir respublikinėje spaudoje aprašyta ~210 kartų. O keistis biblioteką skatina jūsų, vaikai, interesai ir poreikiai, todėl turime nuolat bendrauti ir kurti biblioteką kartu.

Literatūra

Urbonavičiūtė, Romualda. Bibliotekos tradicija - XIII knygų pristatymo konkursas. - Iliustr. // Šiaulių naujienos. - 2008, bal. 15, p. 10

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai – 50.- //Tarp knygų.- 2000, birželis, p.1-13

Šiaulių viešoji biblioteka: atmena skaitytojui. - 1978. - 56 p.

Mūsų dienos ir darbai (1965-1975): VLS albumas. – 1976.- 38p., -Rimkevičienė, Dolorosa, Barasienė Teresė.


Parengė Aldona Šiaulienė