Vičiūnų poetai
Iš „Graži tu mano“.Susijusios žemėlapio žymos:
 Iš Vičiūnų belikę paskutiniųjų kaimo gyventojų Stankevičių sodas
Vičiūnų kaimo istorijaKažkada čia gyveno žydas. Jis turėjo karčemą ir užsiiminėjo krepšių, didelių karzinų, doklų pynimu iš vytelių.Mat šiose vietose augo labai daug karklų ir iš jų buvo pjaunamos geros, nelūžtančios vytelės, vytinės, vytys. Gal nuo jų kaimas ir pasivadino Vičiūnais? Dar kaimo kilmė gali būti siejama su 1901 m. kaime pastatytu kryžiumi. Tuo laikotarpiu, spaudos draudimo metais, ėjo leidiniai „Vytis“, „Varpas“. Palei kaimą teka upelis Lepeika, įtekantis į Nevėžį. Į Lepeiką įteka Mūša. Kaimą supa miškai Apošotas, Trakai, Girelė, Beržynas, Juodgiris, Mūša; pievos: Trakai, Teletnikas, Strioliškis, Paliepis, Pamūšis; pelkės: Naudarai ir Mūša. Seni žmonės pasakoja, kad kaime rasdavo akmeninių kirvukų. Prieš 1940 metus kaime buvo 16 sodybų: po tris šeimas Bernatonių, tris Stankelių, tris Būtėnų. Taip pat gyveno Trečiokai, Andriūnai, Tamošiūnai, Abraškevičiai, Blaškevičiai, Kubiliai, Bražinskai. Vėliau kiemai ir pavardės keitėsi. Būtėnų kiemai išmirė, vietoj jų pasipildė naujos pavardės: Savickai, Maneikai, Urbonai, Vilkončiai, Stankevičiai. Iš kaimo gyventojų mokytojais tapo Petras Stankelis, Bronė Trečiokaitė, Ona Blaškevičiūtė. Kunigu mokėsi Boleslovas Kubilius, bet antrame kurse buvo įkalintas. Iš Vičiūnų kaimo kilusi poetė, rašytoja B.Silevičienė, poetas G.Stankevičius. Kaimas turėjo 200 ha žemės. Stambiausi ūkininkai : F.Trečiokas, K.Stankelis, Andriūnas. 1935 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius (matininkas S.Zaremba). Kaime veikė organizacijos: krikščionys demokratai, tautininkai, angelaičiai, pavasarininkai. Iš kaimo ištremtos dvi šeimos: Andriūnų ir Urbonų, įkalinti šeši žmonės: trys Stankeliai, du Kubiliai, Žibučiai. Pokario metais žuvo partizanai Antanas Bagočiūnas, Lionginas Blauzdys. Buvo nušauti Kazys Stankelis ( už tai, kad ant jo rankos buvo labai gražus auksinis žiedas), Andrius Abraškevičius ( už tai, kad at rankos nešiojo auksinį laikrodį), Ona Blaškevičiūtė. Vičiūnų kaimas visada išliks Lietuvos istorijoje. Mat pokario metais ant Trečioko kalno buvo pastatytas trianguliacijos punktas – majokas. 1995 m. jis buvo rekonstruotas į valstybinį trianguliacijos signalą – GPS (Globalinė padėties sistema) antros klasės punktą ir pavadintas „Vičiūnais“.  Paskutinieji Vičiūnų k. gyventojai: Ona Stankevičienė ( 1910 - 2000) ir Antanas Stankevičius ( 1910 - 1991)
1.Žuvusiems partizanams Stasiui Šakėnui – “Arūnui” (1923 – 1945. 02.09) ir Vladui Žemaičiui – “Audrai” (1922 – 1950. 01. 012). 2. Vičiūnų kaimui 3. Vičiūnų kaimo šviesuoliams ir partizanų rėmėjams. Atminimo įamžinimo autoriai: Povilas Kulvinskas ir Vytautas Bražinskas.   Birutė Bagočiūnaitė - Silevičienė Poetė, rašytoja B.Silevičienė gimė 1944 m. Vičiūnų k., Anykščių r.Jos vaikystė buvo vargana – anksti neteko tėvelio, kuris buvo rezistentas ir žuvo nelygioje kovoje su priešu baisiame pokaryje.Palaidojo jį sodybėlėje, po obelim. Mokyklinius vadovėlius Birutė atvertė Traupio vidurinėje. Pasitiko pirmoji mokytoja Leokadija Žilienė, kuri buvo Birutei nuoširdumo ir gerumo idealas.Vėliau Birutė mokėsi Troškūnų vidurinėje, po to – Kaune S.Neries vidurinėje, kurią baigus įstojo į Kauno kooperatinį technikumą. Prekybininke Birutė netapo – negalėjo apgaudinėti žmonių. Atėjo į Lietuvos paštą, kuris jos pirmoji darbovietė. Jame ir šiandien dirba. Būdama jautrios širdies, sąžininga, mylinti žmogų tokį, koks jis yra, pradėjo kurti. Daugiausia eilėraščių B.Silevičienė parašė po atgimimo. Juos publikavo ne tik rajonų, bet ir respublikos spauda. Pirmąjį eilėraščių rinkinį Birutė išleido 2000 m. Vėliau, paskatinta Kaimo rašytojų sąjungos pirmininko Kosto Fedaravičiaus, ėmė rašyti atsiminimus. B.Silevičienės išleistos knygos: 1. Gyvenime lieka tik tiek.../Eilėraščiai. 2000 2. Vingio šauksmas./ Eilėraščiai. 2000 3. Verkianti žvakė. /Eilėraščiai. 2001 4. Sūnaus laiškai/ Proza, publicistika. 2003 5. Žuvėdros klyksmo aidai/Atsiminimai. 2004 6. Metų lieptai/Atsiminimai. 2005 7. Baltųjų kalijų žiedai/ Atsiminimai. 2006 8. Lemties kaina/ Atsiminimai. 2007 9. Vestuvių nebus/Proza.2008 10. Čia tavo namai / Proza. 2009 11. Rudens taku/ Eilėraščiai.2009 12. Širdimi apkabinu metų tekėjimą... /Atsiminimai, eilėraščiai, laiškai.2010 13. Susitiksime, šaknimis susipinsime/ Proza.2011 14. Žemė – žmogaus kentėjimų pakalnė/ Atsiminimai ir laiškai.2011 15. Dilgančios tiesos šukės... /Romanas. 2012 16. Ačiū Tau, Gimtine..."/ Eilėraščiai.2012 17. Nutrūkusi kaimo styga... : atsiminimai, eilėraščiai, laiškai, dokumentai, nuotraukos" (gimtojo Vičiūnų kaimo kraštotyros rinkinys)/ 2013 „Tėviškėle mano, man brangi esi, Ilgesy paskendę medžiai Vėjo gausme skamba- Man beržų daina aiški. Tu esi man laimės lašas Mūsų žemelėj Lietuvos Ir brangus esi man, drauge Sutiktas gimtinės laukuos“- rašo B.Silevičienė Gediminas Stankevičius Atsargos kapitonas, fotokorespondentas, kryžiažodžių sudarinėtojas, poetas G.Stankevičius gimė 1942 m. Vičiūnų k., Anykščių r. Mokėsi Traupio vidurinėje mokykloje, būdamas septintoje klasėje, parašė pirmąjį eilėraštį. Gediminą labai žavėjo aviacija, todėl jis 1961 m. įstojo į Tambovo karinės aviacijos mokyklą. Čia priklausė jaunųjų literatų būreliui, kur gavo pradinę patirtį kūryboje. Dar besimokydamas Traupio vidurinėje, susidomėjo kryžiažodžiais, dalyvaudavo kryžiažodžių sprendimo olimpiadose. Šiuo metu sudarinėja kryžiažodžius pagal žurnalų ir laikraščių pageidavimus. 1966 m.įstojo į kosmonautų karinę mokyklą, kurioje mokėsi būsimieji kosmonautai A.Nikolajevas ir P.Popovičius. Vėliau persigalvojo ir įstojo į Kauno politechnikos institutą, studijavo radioelektroniką, dirba pagal specialybę. Nuo 1998 m. dirba Vilniaus Gedimino technikos universiteto aplinkos inžinerijos fakulteto geodezijos ir kadastro katedros mokomojoje laboratorijoje. Nuo 2000 –ųjų vasaros G.Stankevičius filmuojasi Lietuvos kino studijos ir kitų valstybių filmuose pagal sutartis. Atlieka epizodinius vaidmenis arba dalyvauja masinėse scenose. Teko pabūti Napoleono armijos generolo kailyje prancūzų filmuojamame filme „Karas ir taika“; Anglijos karalienės konsulu filme „Elžbieta I –oji“; oberfiureriu SS anglų filme „Dėdė Adolfas“ ir atlikti kitus vaidmenis. G.Stankevičius yra baigęs neakivaizdinį fotožurnalistikos fakultetą prie TAAS‘o 1991 m.;Lietuvos žurnalistų sąjungos narys nuo 1994 m.; dirbo neetatiniu fotokorespondentu laikraščiuose „Sovietskaja Litva“ ir „Kurier Vilenskij“; dirbo vyr. redaktoriumi AS „Reaal Pres“(Estija): ruošė spaudai kryžiažodžių žurnalus. Iš rusų kalbos išvertė A.Prijmos knygą „Pasaulio pabaiga?“ ir K.Tunkevičiaus apysaką „Siena“. Sudaręs apie 2000 kryžiažodžių įvairiuose spaudiniuose lietuvių ir rusų kalbomis. Nuo 2008 m. – Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys. Parašė tris eilėraščių knygutes vaikams :“Taksiukas Golfas ir anūkėliai“ , „Paprasti stebuklai“ ir "Man viska įdomu", 2009 m., eiliuotą pjesę vaikams "Kelionė į paslaptingą Magnolijų šalį " , 2010 m., parašė poemą, skirtą gimtam kaimui „Vičiūnai“, 2008 m.,išleido kryžiažodžių knygą "Vienu šuoliu", 2012 m.
Tavo kaimas garsus ir dainingas niekur nedingo. Jis išliks amžinai istorijoj mūsų brangios Lietuvos” – Rimtas šefas instituto svarbaus Gan rimtai man pasakė “Po tom liepom plačiom ir galingom, Kur majokas kadaise stovėjo, Užkastas ženklas “GPS – antra klasė – “Vičiūnai”vardu pavadintas. Jis saugomas bus archyvuose mūs visada visada!..”    Šaltiniai1. Vičiūnai/ Parengė R.Musteikienė, informaciją pateikė V.Bražinskas, G.Stankevičius, 2001 2. SILEVIČIENĖ, Birutė. Vingio šauksmas.- Jonava, 2000.- P.82 3. STANKEVIČIUS, Gediminas. Gyvenimo aprašymas, 2008 Nuotraukos: Ramunės Musteikienės ir iš asm.G.Stankevičiaus albumo |
