Viešintų kraštotyrininkas Tautvilis Uža

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 5 / 5 (340 balsai)


Knygos autorius Tautvilis Uža, 2015 m. (Nuotr. iš T. Užos asmeninio albumo)


Sausio 31 d. Kupiškio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta Tautvilio Užos knyga „Viešintų mokykla – lyg vakar palikta“. Tai ketvirtoji šio kraštotyrininko parengta knyga apie Viešintų kraštą (Anykščių r.).


Renginyje prisiminimais dalijosi nemažas būrelis kupiškėnų, baigusių Viešintų mokyklą ar čia dirbusių.



Kupiškio viešosios bibliotekos Kraštotyros skyriaus vedėja Danutė Baronienė ir T. Uža, 2015 m. (Nuotr. iš T. Užos asmeninio albumo)


T. Uža 2008 m. debiutavo su fotonuotraukų albumu „Viešintiškių pražydinta žemė“. Įžangoje autorius rašo: „Stebėdamas amžinų gamtos atsinaujinimo ir kūrybos procesą, žmogus ir pats siekia gyventi gražiai, jaukiai. Medžiais apsodintos sodybos, pasipuošusios liaudies dainose apdainuotais rūtų darželiais. Rankų darbo skulptūrėlės ar paprastas lauko akmuo, tebesaugantis amžių paslaptį, - tai lietuvio namų puošmenos, kasdien džiuginančios šeimininkų ir svečių širdis. Saikas ir darna tik patvirtina, jog lietuvis yra subtilaus grožio saugotojas, puoselėtojas, ramus, svajingas, gal kiek liūdnokas – kaip ir Lietuvos gamta, dažnai lietučio laistoma, todėl taip branginanti kiekvieną saulės spindulėlį. Tas gražiausias akimirkas stengiausi užfiksuoti.


T. Uža nufotografavo gražiausias Viešintų seniūnijos sodybas. Puikios, ryškios nuotraukos labai estetiškos. Viešintiškiai šį albumą, tikiu, laiko pačioje matomiausioje vietoje, ypač jei jame yra jo sodyba nufotografuota.


2010 m. T. Uža viešintiškius pradžiugino nauja knyga – „Iš širdies – viešintiškiai“. Tai išsamus kraštotyrinis darbas apie Viešintas. Knygos sudarytojas šį darbą pristato kaip skolą gimtinei. „Prisiminimai ir noras juos išsaugoti būdingas kiekvienam žmogui. Mes dažnai mintimis grįžtame į praeitį, kuri, be abejo, susijusi su laiku, vieta, žmonėmis. Troškimas nepamiršti liudija apie mūsų pastovumą, pagarbą istorijai. Mes, praėjusio šimtmečio (1922-1950 m. gimimo) vaikai, dabar patys jau esame seneliai, todėl turime gimtajam kraštui atiduoti dvasinę skolą. Atkūrę iš atminties mūsų gyvenimo paveikslą, mėginame atgaivinti spalvingą visumą, kad skaitytojas susidarytų kuo įvairesnę Viešintų krašto mozaiką.“


Knygoje daug istorinių faktų, praeitį menančių paties autoriaus nufotografuotų objektų. Skaitytojui miela vartyti puikiai išleistą knygą. Žmogus, ieškantis medžiagos apie Lietuvos praeitį, čia ras daug istorinių faktų.


2012 m. T. Uža išleido trečiąją knygą apie Viešintų kraštą – „Talentingieji viešintiškiai“. Joje surinkta medžiaga apie talentingiausius viešintiškius: audėjas, siuvinėtojas, mezgėjas, tapytojus, medžio drožėjus, metalo, akmens kalėjus.. Įspūdingo grožio nuotraukos papuošia pasakojimus apie darbštuolius, grožio puoselėtojus, todėl knyga traukia kiekvieną skaitytoją.


Ketvirtoji knyga – „Viešintų mokykla – lyga vakar palikta“ – pateikia daug istorinės medžiagos apie visos Lietuvos mokyklų kūrimąsi, Viešintų mokyklos istoriją.


Buvusių mokyklos vadovų, mokytojų, mokinių pasakojimai dvelkia šiluma ir meile mokyklai, visai bendruomenei. Daug nuotraukų mena mokyklinius metus, todėl labai brangios tiems, kurie dirbo ar mokėsi šioje mokykloje.


T. Uža – tikras kraštotyrininkas. Visų kraštotyrininkų būdingiausias bruožas – kuklumas. Rinkdami medžiagą, ruošdami ją spaudai, vėliau atiduodami skaitytojams, jie tarsi pasislepia už faktų gausybės ir įvairumo. Perskaitę šia tema knygą, prisimename, ką skaitėme, o kas pateikė žinias, dažnai ir pamirštame. Kraštotyrininkai kukliai pasirašo, ir viskas. Tik vėliau, suvokę, kokią didelę dovaną šie istorijos tyrinėtojai mums pateikė, su dėkingumu tariame jų vardus. Toks yra ir iš Viešintų krašto kilęs kraštotyrininkas T. Uža. Prie surinktos medžiagos jis dirba ilgai ir kruopščiai: peržiūri, patikrina, nes nori, kad joks netikslumas ar neatsargiai ištartas žodis neįžeistų pasakotojo širdies, nekeltų dviprasmiškų minčių. Jo kalbinami žmonės jam tikrai įdomūs, brangūs. Toks turbūt ir turi būti tikras kraštotyrininkas: gerbiantis ir mylintis kraštą, jo istoriją ir tos istorijos kūrėjus – žmones.


Kaip J. Tumas-Vaižgantas visą gyvenimą ieškojo „deimančiukų“ – puikių paprastų Lietuvos kaimo žmonių – ir juos įamžino savo kūryboje, taip ir T. Uža užsimojo jų rasti tarp viešintiškių. Ir rado! Atrodo, atvėrė kraičių skrynias – kuparus, atidarė kalvių duris ir pasakė: „Grožėkitės!. Gėrėkitės! Tai mūsųs moterų rankdarbiai. Tai mūsų vyrų metalo dirbiniai, medžio drožiniai. Štai kokias moteris ir kokius vyrus gimdo Viešintų žemė!” O paskutinėje (kol kas!) knygoje Tautvilis Uža grįžta prie visų mūsų vaikystės palydovės – mokyklos. Surinkti faktai tikslūs, pasakojimai apie mokyklos vadovus ir mokytojus pagarbūs, o nuotraukos labai mielos ir jaukios. Matyt, pats knygos sudarytojas yra kultūringas, mandagus ir geranoriškas, dėkingas tiems, kurie jį mokė. Ir ši knyga gražiai įsiterpia į visą T. Užos kraštotyrinę medžiagą apie Viešintų kraštą.


Toks jau kraštotyrininko būdas – matyti kitus, pastebėti kiekvieną smulkmeną, kuri vėliau tampa didele istorine vertybe. Belieka tik žavėtis, kad yra tokių pasišventėlių kaip T. Uža, kuris negaili nei laiko, nei lėšų, kad prakalbintų senovę ir ją pateiktų informacijos nuvargintam žmogui, kad pažadintų jo meilę gimtinei, paskatintų kurti.


Džiugu, kad iš viešintiškių išaugo toks sąžiningas, reiklus sau ir ištikimas šio krašto istorijos saugotojas. Eis metai, keisis žmonių kartos, bet kraštotyrininkų darbai visada bus svarbūs, reikalingi, jų vertė augs, nes tauta turi vertinti tai, kas sukurta praeityje.



Straipsnio autorė T. Užos knygos pristatymo renginyje, 2015 m. (Nuotr. iš T. Užos albumo)




Kupiškio rajono laikraštis „Kupiškėnų mintys“  taip pat įvertino kraštotyrininko iš Viešintų veiklą ir jam paskyrė beveik du puslapius.




Eugenija KATAUSKIENĖ,
Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos mokytoja