Viekšniai

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 3,6 / 5 (335 balsai)

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 3,6 / 5 (335 balsai)
  Miestelis Mažeikių rajone, prie kelio Šiauliai–Mažeikiai, ant Ventos upės kranto. Viekšnių dvaras žinomas jau XVI a. Jis ilgą laiką priklausė Sapiegų ir Gorskių giminėms. Magdeburgo teisės ir herbas suteiktas 1792 m. Bažnyčia pastatyta 1853 m. Ją pašventino Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius.
Garsėja Viekšniai savo vaistine, Antanu ir Elžbieta Biržiškoms bei trimis jų sūnumis profesoriais: Mykolu, Vaclovu ir Viktoru, Lietuvos aviacijos pradininku Aleksandru Griškevičiumi. 
Viekšniuose mokėsi, iš čia į gyvenimą išėjo tapytojas A. Gudaitis, skulptorius B. Pundzius, aktorius ir režisierius J. Miltinis, kompozitorius J. Kačinskas, jo brolis aktorius H. Kačinskas, poetai L. Skabeika, K. Dulkė, aktorius J. Katakinas, fotografas ir keliautojas P. Normantas, daug kitų mokslo, kultūros ir politikos veikėjų.

 


PIRMOSIOS VIEKŠNIŲ VAISTINĖS MUZIEJUS


Viekšnių vaistinės muziejus įkurtas miestelio centre mediniame pastate, kurį 1859 m. nusipirko iš Telšių į Viekšnius gyventi atvykęs provizorius Teodoras fon Geldneris ir pritaikė vaistinei. Tais laikais ji klestėjo, tačiau Teodoras fon Geldneris rėmė 1863 m. sukilėlius ir dėl to nukentėjo. Tai pakenkė ir jo verslui. 1870 m. T. Geldneris mirė. Vaistinė buvo parduota iš varžytinių. Vaistinę įsigijęs Vincentas Aleksandravičius padarė ją pavyzdinga įstaiga. Daugelį metų Viekšnių vaistinė buvo gera praktikos bazė studentams farmacininkams. Paskutinis vaistinės savininkas Juozas Aleksandravičius vaistinės bazę išplėtė: surinko daug senų farmacijos instrumentų, prietaisų bei įrangos. Ji sudaro muziejaus ekspozicijos pagrindą. Muziejus įrengtas kaip XX a. pradžios lietuvių inteligento butas. Vienas iš rečiausių eksponatų - žmogaus odos diržai, kurie seniau buvo naudojami žaizdoms bei votims gydyti. Eksponuojamas ir išlikęs receptas, rašytas Simonui Daukantui nuo skaudulių. Muziejaus ekspozicija nuolat atnaujinama. 


AVIACIJOS PRADININKO A. GRIŠKEVIČIAUS MEMORIALINIS MUZIEJUS


Aleksandras Griškevičius laikomas Aviacijos pradininku Lietuvoje. Jis gimė 1809 m. Kėdainių rajone, Krakių apylinkėse, nusigyvenusių bajorų šeimoje. Buvo išsilavinęs, mokėjo lietuvių, rusų, lenkų ir keletą vakarų Europos kalbų. Laisvu nuo tarnybos laiku A. Griškevičius domėjosi skraidymo teorija, filosofija, parengė keletą skraidymo aparato projektų. Vieną jų aprašė 1851 m. išleistoje knygelėje „Žemaičių garlėkys“. Tai turėjo būti aerostato ir garo mašinos kombinacija, varoma propeleriu, turinti horizontalius sparnus. Yra žinoma, kad savo sukonstruotus aparatus A. Griškevičius pats statė ir nesėkmingai juos bandė. 1860 m. Griškevičius lenkų kalba parašė 285 puslapių filosofinį veikalą „Gamtos tikrovė arba matematinės išvados apie dievybę, sielą ir tikėjimo paslaptis trumpais, populiariais pašnekesiais“. Caro valdžia dėl priešingų religijai žinių skleidimo kūrinio autoriui buvo iškėlusi bylą. Netekęs darbo, A. Griškevičius apsigyveno Viekšniuose, žmonos gimtinėje. Manoma, kad čia gyvendamas jis toliau kūrė skraidymo aparatus ir juos bandė. Mirė 1863 m. lapkričio 11 d. 
Šiuo metu name, kuriame paskutiniaisiais savo gyvenimo metais glaudėsi A. Griškevičius, yra įkurtas memorialinis muziejus. Jame eksponuojamas A. Griškevičiaus „garlėkio“ maketas, Lietuvos aviacijos istoriją bei lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gyvenimą atskleidžiančios fotonuotraukos, paveikslai, knygos, filatelijos kolekcija. Kitame kambaryje įrengta etnografinė ekspozicija, pasakojanti apie Viekšnių krašto žmonių buitį, papročius ir tradicijas XIX a.–XX a. pr. Eksponuojami namų apyvokos daiktai, buities reikmenys, baldai, drabužiai, linų apdirbimo įrankiai. 


VIEKŠNIŲ BAŽNYČIA


Literatūros šaltiniuose nurodoma, kad pirmoji Viekšnių bažnyčia pastatyta 1597 m. Ji buvusi Akmenės gatvėje netoli Puodininkų gatvės. Viekšnių bažnyčią XVI a. pabaigoje pasisavino evangelikai reformatai. Bažnyčiai 1626 m. dovanotas Milių kaimas. 1634 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1680 ir 1816 m. atnaujinta. 1841 m. patvirtintas inžinieriaus Keršteino mūrinės bažnyčios projektas. 1854 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Altoriai perkelti iš senosios. 1915 m. birželio 14 d. vokiečių artilerija bažnyčią padegė ir sugriovė. Klebono V. Jarulaičio rūpesčiu 1915 m. pastatyta laikina. Kunigas Valentinas Gudavičius su parapijiečiais bažnyčią 1921 m. atstatė. 1921 m. gruodžio 21 d. Žemaičių Kapitulos pralotas Jonas Maironis - Mačiulis bažnyčią rekonsuliavo, jai suteiktas Šv. Jono Krikštytojo vardas. Atstatant stengtasi išsaugoti jos pirmykštę išvaizdą. Langai pasiaurinti, padaryti 2 nauji. 1939 m. spalio 23 d. bažnyčios bokšte kilo gaisras, nukrito varpai. Bažnyčia yra kryžminio plano, vienabokštė. Įrengti 5 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro.


VIEKŠNIŲ CERKVĖ


Po 1863 m. sukilimo į Viekšnius ir jų apylinkes pradėjo keltis rusakalbiai stačiatikiai. Čia pradėta statyti cerkvė. 1875 m. jai suteiktas šventojo Stebukladario Sergiejaus Radonežiečio vardas. Cerkvė buvo prailginto kryžiaus formos, viduje išdažyta geltona spalva, papuošta baltais piliastrais ir karnizais. Nuo XIX a. pab. iki XX a. IV deš. buvo cerkvės klestėjimo laikotarpis. Parapijiečiai gausiai lankėsi cerkvėje ir dosniai jai aukojo. Karo metais (1940–1945) cerkvės veikla apmirė. Sekmadieniais buvo laikomos mišios, nors šventiką A.Černaj sovietinė valdžia terorizavo. Nuniokotai cerkvei atstatyti parapijiečiai aukojo pinigus, dalį lėšų skyrė Lietuvos stačiatikių cerkvės vadovybė.
1929 m. cerkvė buvo remontuojama. Šv. Sergijaus dieną (liepos mėn.) dar kartą apsilankęs Kauno metropolitas pašventino suremontuotą cerkvę. Mišių metu giedojo cerkvės choras. Buvo atvykę giedoriai iš Telšių bei Mažeikių. 1930 m. liepos 16 d. iš Panevėžio buvo atvežta Surdeto Dievo Motinos ikona, kuriai 1930 m. sukako 400 metų. Ikoną iškilminga procesija iš geležinkelio stoties parnešė į cerkvę. Liepos 17 d. iškilmingas pamaldas atlaikė Lietuvos ir Vilniaus stačiatikių cerkvės metropolitas Jarofejev. 
1947 m. liepos mėn., dalyvaujant Lietuvos stačiatikių cerkvės vadovybei, Šiaulių šventikui Nikolaj Savickij, Viekšnių cerkvė buvo iš naujo atšventinta. 


PAMINKLAS BIRŽIŠKŲ ŠEIMAI


1995 m. miestelio centre atidengtas Č. Pečiulio sukurtas paminklas Antanui ir Elžbietai Biržiškoms bei trims jų sūnums profesoriams: Mykolui, Vaclovui ir Viktorui.
M. Biržiškos memorialinio kambario atidarymo iškilmėse dalyvavo Vasario 16-osios klubo nariai, Nepriklausomybės atkūrimo Vasario 16-osios Akto signatarų palikuonys ir giminės. Dalyvavo signataro prof. Prano Dovydaičio marti Marija Dovydaitienė, taip pat signataro Petro Klimo giminės. 
Mykolas Biržiška kartu su broliais Vaclovu ir Viktoru sudaro tą Lietuvos mokslo, kultūros ir visuomeniškumo Trejybę, be kurios apskritai neįsivaizduojamas intelektualinis XX a. Lietuvos gyvenimas.
Naujojoje Vilnioje ir Kaune yra Biržiškų gatvės (Kaune VI forto rajone), nuo šiol bus Mykolo Biržiškos memorialinis kambarys Signatarų namuose Vilniuje. Viekšniuose stovi puikus paminklas broliams Biržiškoms. 
Kai Viekšniuose mirė jų tėvas gydytojas Antanas Biržiška – išties legendinė asmenybė, sūnūs rūpinosi ne kokiu ypatingu antkapiu, bet tėvui atminti Viekšniuose pastatė ligoninę. Kaip ir Nepriklausomybės kovų savanoriai, Vasario 16-osios Akto signataras Mykolas Biržiška gavo iš valstybės žemės. Tą žemę pardavė, dar pridėjo savų pinigų ir Viekšniuose pastatė ambulatoriją, kuri buvo pavadinta Antano Biržiškos sveikatos namais. Apie tai priminė M. K. Čiurlionio provaikaitė dailininkė Dalia Palukaitienė. Ir šiandien Viekšniuose veikia ligoninė, primenanti humaniškąjį gydytoją Antaną Biržišką. Tai sūnų pastatytas paminklas tėvui. 


SNIEGENOS CHRIŠČINAVIČIENĖS PAVEIKSLŲ GALERIJA „SNIEGENOS GIESMĖ AKMENĖLIUI“


Sniegena Chriščinavičienė – menininkė iš Viekšnių, jau daugiau nei 10 metų kurianti unikalius paveikslus iš natūralių medžiagų: smėlio, žemės, molio, akmens, visiškai nenaudodama dažų. Iš viso S. Chriščinavičienė surengė 40 autorinių parodų, jos darbai puikavosi 18 tautodailės ekspozicijų. Savo paveikslus menininkė nuo 1995 m. eksponuoja įkurtoje galerijoje, Viekšniuose. Nemokamai priima pavienius lankytojus ir grupes. S. Chriščinavičienės paveikslų galeriją gausiai lanko ne tik lietuviai, bet ir svečiai, atvykę iš įvairių pasaulio kraštų: Švedijos, Suomijos, Estijos, Vokietijos, JAV, Indijos. Nemažai paveikslų kartu su galerijos lankytojais iškeliavo į užsienį. Nuo 2005 metų galerija dalyvauja Prancūzijos kultūros ministerijos renginiuose „Europos muziejų naktys“, kurių metu galerija su suplanuota iš anskto ir suderinta programa priima lankytojus iš 27 pasaulio šalių bet kuriuo paros metu. 


VIEKŠNIŲ MALŪNAS


Vandens malūnas yra Viekšniuose, Akmenės g. 24, Ventos deš. krante. 
1897 m. Viekšnių malūną pastatė Pranciškus Lengvenis (1855–1922), Milių kaimo ūkininko sūnus. Buvo įrengtos dvejos girnos, pastatytos milui velti mašinos, supiltas pylimas ir užtvenkta Ventos upė. Per savo gyvavimo laikotarpį Viekšnių malūnas turėjo ne vieną šeimininką. Apie 1930 m. malūną valdė Lesimas, kuris čia įrengė elektrinę, karšyklą. Antrojo pasaulinio karo metais malūnas priklausė vokiečiams. Tada Viekšnių miesteliui buvo gaminama elektra, o nemažai Žemaitijos daliai – malami grūdai. Sovietmečiu malūną eksploatavo Buitinio aptarnavimo kombinatas, vėliau – Ūkininkų sąjunga. Bendrovė įsigijo senąjį Viekšnių malūną, restauravo turbinas, sutvarkė įrangą elektros energijai gaminti. UAB Viekšnių malūnas savo lėšomis yra numatęs įkurti senųjų Žemaitijos malūnų technikos muziejų, šalia planuoja įrengti valčių prieplauką, poilsiavietę, vaikų žaidimo aikštelę, sutvarkyti aplinką. 
Viekšnių vandens malūnas su technologine įranga 1996 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą. 


Šaltiniai:

1. http://mpkelias.mch.mii.lt/MUZIEJAI/vaistakmene.lt.htm


2. http://muziejai.mch.mii.lt/Mazeikiai/AGriskeviciaus_muz.htm


3. http://www.mke.lt/Viek%C5%A1ni%C5%B3_ba%C5%BEny%C4%8Dia


4. http://www.mke.lt/Viek%C5%A1ni%C5%B3_cerkv%C4%97


5. http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/node/665?page=0%2C1


6. http://www.travel.lt/index.php?act=objects.item&id=14758&category=16957


7. http://www.mke.lt/Viek%C5%A1ni%C5%B3_mal%C5%ABnas


8. http://vic.akmene.lt/content/verslas/imoniuduomenubaze/energetika.lt.html