Vyžuonų krašto portretai dailininkas Algirdas Indrašius

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,8 / 5 (12 balsai)
Dailininkas Algirdas Indrašius
Dailininkas Algirdas Indrašius

 Svarbesnės A. Indrašiaus kūrybos ir gyvenimo įvykių datos
Gimė 1937 03 02 Sėlių krašte, Utenos r., Traidžiūnų kaime. Tais pačiais metais tėvai persikėlė gyventi į Vyžuonas.
1950 m. baigė Vyžuonų septynmetę mokyklą ir išvyko mokytis į Švenčionėlių pedagoginę mokyklą.
1957 m. dirbo Švenčionėlių mokykloje-internate. Dalyvavo steigiant Švenčionėlių liaudies teatrą.
1960 m. įstojo mokytis į Vilniaus dailės institutą.
1966 m. diplomo į rankas negavo, buvo nukreiptas į Telšių taikomosios dailės technikumą,
1968 m. Telšiuose, paskatintas dėstytojų, papildė grafikos ciklą „Vizijos“ naujais darbais ir „Alkos“ muziejuje surengė parodą. Vilniaus dailės muziejaus direktorius R. Budrys įteikė anketą stojimui į Dailininkų sąjungą. Asmeniškai iš architektės E. N. Bučiūtės gavau didelį užsakymą keramikos darbams Žemėtvarkos projektavimo institutui ir statomam Operos ir baleto teatrui.
1969 m. įsidarbino Utenos trikotažo fabrike, vadovavo modeliavimo skyriaus dailininkams, vėliau dirbo apipavidalintuoju.
1970 m. surengta akvarelės parodą Utenos trikotažo fabrike ir Vyžuonų vidurinėje mokykloje.
Sukūrė ir įgyvendino fontanų dekoravimo kalinėtu variu projektą AB „Utenos trikotažas“ fabriko teritorijoje.
1974 m. surengė metalo plastikos parodą Utenos kraštotyros muziejuje.
1976 m. dalyvavo bendroje uteniškių parodoje kartu su V. Petroniu, D. Bliumbergiene,
K. Kupriūnu, J. Kunigėliene, R. Sidorova, V. Malaiškaite, K. Mikulėnu, R. Vanagiene,
V. Staliauskaite, D. Ramanauskiene, A. Nenėnu, H. Orakausku.

1978 m. Utenos kraštotyros muziejuje eksponavo ciklą „Vizijos“, pavadinęs „Hirosima“.
1979 m. su dailininku H. Orakausku pastatė žalčio Vyžo skulptūrą Vyžuonose.

1980 m. Utenos kraštotyros muziejuje dalyvavo bendroje tapybos parodoje su D. Binkiu, V.Gurskiu, K. Kupriūnu, V. Šatu.
1987 m. vandentiekio ir kanalizacijos valdyboje surengė parodą poeto A. Masionio ir rašytojo B.Radzevičiaus atminimui. Utenos kraštotyros muziejuje surengta kūrybos parodą, skirta A.Indrašiaus penkiasdešimtmečiui.

1989 m. surengta pirmoji tarptautinė ekslibrisų paroda „Vilnius-Metropolis-Lithuanial“ Vilniuje. Dailininkui Algirdui Indrašiui buvo įteikta I premija.
1992 m. dailininkas Algirdas Indrašius dalyvavo tarptautiniame konkurse Lenkijoje, Katovicuose, apdovanotas III čia premija
2000 m. dailininkas sodyboje Vyžuonose, adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 65, įsteigė savo kūrybos darbų galeriją-muziejų.

2000 m. pastatė „Tūkstantmečio kryžių“ ir du stogastulpius: poetui A. Masioniui ir rašytojui B.Radzevičiaus 60-mečiui paminėti. Pašventino Vyžuonų parapijos klebonas H. Kalpokas.
2003 m. sodyboje kunigas E. Staleronka pašventino pastatytą skulptūrą „Karaliui Mindaugui – 750“
2004 m. vyko skulptūros „Mūsų žemė“ atidengimas. Prie Vyžuonų mokyklos pastatyta skulptūra „Kelias“.

A. Indrašiaus mažoji grafika - ekslibrisai

Prasmingi, daug pasakantys ekslibrisai, tokie kaip su trimituojančio angelo ir čiulbančio paukščio įvaizdžiu (eksl. prof. V. Landsbergiui), su siūlu adatoje (eksl. prof. chirurgui V. Sirvydžiui), su išraiškinga žuvimi „Fotojūra“ klubo vadovui R. Vaitkui bei monumentalios apvaizdos akies ir dangaus šviesulių kompozicinė interpretacija popiežiaus Jono Pauliaus II ekslibrise, kuris vaizdžiai nusako šios asmenybės didingumą ir svarbą pasauliui. Algirdo Indrašiaus ekslibrisams būdinga detalė – tai baltos erdvės ir juodos dėmės sąskambiai, surastos proporcijos. Daugumoje į juodą foną įrėžtas šriftas atlieka ir tam tikrą dekoratyvinę funkciją. Tai ne tik įrašas, suteikiantis informaciją, bet tartum ornamentas, suminkštinantis juodą dėmę. Stilizuotos figūros dažnai atlieka kažkokį veiksmą: eina, mojuoja, skrenda, plasnoja, sportuoja ir t. t. Tačiau judesiai santūrūs, monumentalūs, atitinkantys pasirinktą stilių, nuotaiką ir temos interpretaciją. Nemažai ekslibrisų sukurta įvairioms progoms, istoriniams įvykiams, buvusioms žymioms asmenybėms (in memoriam). Ne visi įvardinti,
tad tiesioginės ekslibriso paskirties jie negali atlikti. Tai tartum parodinis mažosios grafikos kūrinys, dokumentas apie įvykį ar asmenybę.
Algirdo Indrašiaus ekslibrisai paplitę daugelyje šalių, dalyvauta per 70-tyje parodų, konkursų. Už meniškus ekslibrisus dailininkas yra pelnęs per dešimtį įvairių apdovanojimų. Tai I premija „Vilnius – metropolis Lituaniae“ (1989), Lenkijoje, Kotovicuose – III premija (1992).
Diplomais, prizais, padėkomis apdovanotas konkursuose „Vydūnui – 125“, „Priekulei – 450“, „Ukmergės konkursas“, „Kryžių kalnas“ (Šiauliuose), „Utenai – 735“, „Tauragei – 500“. Tarptautiniame ekslibrisų ir mažosios grafikos konkurse „Žalgiris – 600“ apdovanotas Lietuvos
rašytojų sąjungos prizu (2010) ir kt. Dailininkas po tragiškų 1991 m. sausio 13-osios įvykių Vilniaus parodų rūmuose eksponavo įsimintiną grafikos ciklą „Lietuva – baimės ir vilties vizija“, kuris sukurtas 1963–1965 m. ir ilgus metus laukė, kol jį bus galima pateikti visuomenei.
Gyvendamas Utenoje A. Indrašius surengė grafikos, akvarelės, tapybos, metalo plastikos parodas, prie kelio į Vyžuonas pastatė „Vandens nešėjos“ skulptūrą.
Reikia paminėti dar vieną svarbų faktą apie dailininko veiklą. Savo kūrybos lankstinuke 2001 m. dailininkas rašo: „Vyžuonos – unikalus Aukštaitijos kampelis su žalčio Vyžo skulptūra, įmūryta į bažnyčios sieną. Sena šimtametė ir mano troba. Sodyboje noriu įsteigti savo kūrybos
muziejų…“
Taip! Muziejus jau yra!
Algirdas didelę savo „trobos“ dalį paskyrė ekslibrisų ir kamerinės savo sukurtos liaudiškų formų skulptūros ekspozicijai. Kieme rikiuojasi monumentali medinė skulptūra – spalvingi koplytstulpiai, kryžiai, koplytėlės, akcentai su prasmingais dekoratyviniais įrašais. Dingusioms lietuvių gentims atminti sukurtas „Bočių takas“.Neišsenkanti Algirdo kūrybinė potencija, atvirumas, dvasinė pusiausvyra ir sukurtas menas pritraukia meno gerbėjus, svečius, atvyksta ekskursijos. A. Indrašiaus grafika lietuvių dailės panoramoje užima deramą vietą ir tęsia tradicijas, pradėtas V. Černiauskaitės, V. Jurkūno, A. Kučo, J. Kuzminskio, P. Rauduvės ir kitų vyresnės kartos dailininkų.
ALFONSAS ČEPAUSKAS
Lietuvos ekslibrisininkų klubo Garbės pirmininkas
Dalyvavo daugiau kaip pusšimtyje tarptautinių parodų ir konkursų užsienyje bei Lietuvoje. Tai "Juozui Zikarui - 110", "Vydūnui - 125", "Žalgirio mūšiui - 580", Gediminui - 650", "Skrydis per Atlantą", "Utenai - 735", "Pirmajai lietuviškai knygai - 450", "Baltijos kelias - 89", "Popiežiui Jonui Pauliui II - 80", "Mikalojaus Daukšos Postilei - 400", "M. K. Čiurlioniui - 125", ir daugelyje kitų, kur buvo apdovanotas premijomis ir diplomais. Savo sodyboje - muziejuje kraštiečių rašytojų B. Radzevičiaus ir A. Masionio garbei įrengė literatūrinę ekslibrisų ekspoziciją. 2000 metais pastatė Lietuvos tūkstantmečio kryžių ir du koplytstulpius. Kalnelyje sukūrė "Bočių taką", skirtą dingusioms lietuvos gentims - sėliams, žiemgaliams, jotvingiams, kuršiams - atminti.
Vyžuonų mokyklos 140 metų jubiliejaus proga 2004 m. dailininkas sukūtė skulptūrą " Kelias".

Pagrindinio krikščionybės akcento Vyžuonų miestelyje - Šv. Jurgio bažnyčios 600 metų jubiliejaus proga dailininkas savo sodyboje pastatė namelį specialiai specialiai skulptūrai "Paskutinis pagonės gimdymas", koplytėlę "Kristus Nazarietis", pietą "Marija aprauda savo sūnų".
Sodyba tampa populiaria, lankoma šalies ir užsienio žmonių.

Dailininkas Algirdas Indrašius - originalus ir jautrus žmogus - asmenybė, išnanti dėl savosios gimtinės ir šalies reikalų, problemų, rūpesčių. Dailininkas - pilietis, paženklintas įgimtu originalumu, gyvenime ir kūryboje tiesus, drąsus, principingas.


Vyžuonos. Kraštas ir žmonės / sudarė ir parengė Algirdas Vyžintas. - Utena:UAB "Utenos Indra", 2006. - 554 p.

Algirdas Indrašius / sudarė Algirdas Indrašius, Vida Navikienė. - Utena, 2011 - 80 p. iliustr.


Vyžuonų biblioteka vyr. bibliotekininkė Daiva Pilkauskaitė


.