Vytautas Nedzinskas

Iš „Graži tu mano“.

Susijusios žemėlapio žymos:

Įvertink straipsnį



Įvertinimas: 4,7 / 5 (91 balsai)
Kiekvienas žmogus turi savo gyvenimo kelią ir jam skirtą laiką. Vieni šį laiką leidžia nuobodžiai, nereikšmingai, kiti – prasmingai… Kad prasmingai gyventum, reikia darbą suderinti su pomėgiu. Tada nebe tiek svarbu kiek tęsis darbo savaitė, nes viskas tuomet tampa gyvenimo būdu. Vienas tokių žmonių, surderinęs darbą ir pomėgius, buvo Dzūkijos krašto šviesuolis, Lietuvos gamtininkas, rašytojas, publicistas, gamtos mokslų daktaras Vytautas Nedzinskas. Tai buvo unikali asmenybė.

(1940-2002)


Vytautas Nedzinskas gimė 1940 m. vasario 27 d. Alytuje, čia ir mokėsi. V. Nedzinsko vaikystė prabėgo Alytuje, kone pačiame Vidzgirio miške, šalia Nemuno. Ten jis išmoko skaityti gamtos abėcėlę, įminti nepakartojamas jos paslaptis. Vaikystėje jis neišsiskyrė iš savo bendraamžių ir neliepsnojo ypatinga meile gamtai. Aplinkiniai nė neįtarė, kad užaugęs Vytautas bus toks jautrus gamtininkas. Buvo vaikas kaip ir daugelis kitų. Kaip ir visi berniūkščiai, mėgdavo šėlioti miške, neretai pridarydamas ir žalos. Mokslininko tyrinėtojo dvasia nubudo paauglystėje, kai jis pajuto pomėgį stebėti gyvūnų elgseną. Lemiamą įtaką renkantis profesiją padarė knyga "Meškeriotojas". Ją vidurinės mokyklos baigimo proga būsimam gamtininkui padovanojo klasės auklėtojas.

1964 m. baigė Lietuvos veterinarijos akademiją, gavo zootechniko žuvininko diplomą. Po kelerių metų, baigęs studijas Veterinarijos akademijoje, V. Nedzinskas pagal paskyrimą porą metų dirbo atkampioje Ignalinoje. Dirbo inžinieriumi ichtiologu Ignalinos valstybiniame žuvų veislyne.

Po pirmųjų darbo įgūdžių Aukštaitijoje jaunasis specialistas sugrįžo į gimtąją Dzūkiją ir, būdamas vos dvidešimt penkerių, tapo Žuvinto rezervato direktoriumi. Tai, kad biologas tolesnį gyvenimą susiejo su Žuvintu, lėmė pažintis su didžiuoju Lietuvos gamtininku profesoriumi Tadu Ivanausku, kuris V. Nedzinskui visą gyvenimą buvo nepralenktas gamtininko etalonas.

Profesorius T. Ivanauskas V. Nedzinskui, kaip savo sekėjui, paliko du priesakus: įkurdinti ir tyrinėti Lietuvoje tuo metu buvusius du retus paukščius – baltąją gulbę ir pilkąją žąsį. Mokslininkas intuityviai jautė, jog Žuvinto rezervatas – tam tinkamiausia vieta.

1978 m. apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos gulbių – nebylių ekologija". Nuo tų pačių metų dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete. 1994 m. priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą. Vadovavo Lietuvai pagražinti draugijos Alytaus skyriui, priklausė Alytaus žaliųjų klubo valdybai. Buvo Alytaus apskrities literatų klubo "Tėkmė" narys, dzūkų kultūros žurnalo "Dainava" leidėjas, Alytaus mokslininkų draugijos "Vizija" narys. Nenuilstamai skleidė gamtosaugos, kultūros idėjas Lietuvoje. Už nuopelnus skleidžiant kultūrą, saugant gamtą gamtosaugininkas, publicistas, rezervato direktorius 2000 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu. Jam buvo paskirta Alytaus miesto savivaldybės kultūros premija, Viktoro Bergo premija, 2001-aisiais išrinktas Dzūkijos krašto Metų žmogumi. Po mirties suteiktas Alytaus miesto garbės piliečio vardas (2002), įsteigtos jo vardo premijos, skatinančios plėtoti jo pradėtą gamtosauginę, kultūrinę, švietėjišką veiklą Alytaus krašte.



V. Nedzinsko kūrybinis palikimas – 9 knygos ir daugiau kaip 1500 straipsnių gamtos apsaugos, kraštovaizdžio formavimo, ekologinio auklėjimo temomis, taip pat apie 80 mokslinių straipsnių. Alytaus rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje saugomi Vytauto Nedzinsko rankraščiai.

V. Nedzinskas neliko abejingas savo gimtajam miestui: iš jo straipsnių matyti, kiek daug dėmesio skirta gamtosaugai, pastangų miesto natūraliam parkui, kuris nuo seno gyventojų vadinamas Miesto sodu, nepraleistas pro akis unikalus miesto ežerėlis – Dailidė. Akcentavo Vidzgirio miško problemas, stebėjo Gulbynės ežerėlį, aktyviai reiškėsi Lietuvai pagražinti draugijos veikloje, stengėsi ugdyti gyventojų gamtosauginę kultūrą. Jo straipsniai apie gamtą nuolat pasirodydavo respublikiniuose laikraščiuose ir žurnaluose, o reportažai iš Žuvinto – per radiją ir televiziją.

Vytautas Nedzinskas Lietuvos literatūros istorijoje išliks kaip gamtininkas ir rašytojas, parašęs šias knygas apie gamtą vaikams, jaunimui ir suaugusiems:

• Paukščių ežeras / Vytautas Nedzinskas. - Vilnius, 1971. 52 p.

• Sparnuočių namai / Aleknonis Antanas, Nedzinskas Vytautas. - Vilnius : Mokslas, 1976. - 104 p., [44] iliustr. lap. iliustr.

• Gulbės Lietuvoje / Vytautas Nedzinskas. - Vilnius : Mokslas, 1980. - 121 p., iliustr. lap. iliustr.

• Žuvinto metai / Vytautas Nedzinskas. - Vilnius : Mintis, 1984. - 95 p., [22] iliustr. lap.iliustr.

• Paukštulis - ežero vaikas : jaunesniam ir viduriniam mokykliniam amžiui / Nedzinskas Vytautas ; iliustravo Vilius Jurkūnas. Vilnius : Vyturys, 1987. 108, [3] p.iliustr.

• Bevardžio upelio deltoje : Iš gamtininko užrašų / Vytautas Nedzinskas. – Alytus : Alytaus naujienos, 1993. - 87 p. iliustr.

• Žuvinto šiokiadieniai / Vytautas Nedzinskas. - Vilnius : Mintis, 1997. - 218, [1] p.iliustr.

• Gamtininko poringės : apybraižos / Vytautas Nedzinskas. – Vilnius : Du Ka, 1999. - 130, [2] p.iliustr.

• Pasakojimai apie gulbes : apybraižos / Vytautas Nedzinskas. - Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003. - 256 p. : iliustr.


Vytautas Nedzinskas Žuvinto rezervato puoselėtojas ir saugotojas pasižymėjo didele dvasine jėga, spėjo nepaprastai daug nuveikti, saugojo lietuviškumą, gamtą, aplinką, tapo ir liko pačiu didžiausiu dzūkiško krašto garsintoju. Dzūkijoje jis neužmirštas, jį nuolatos prisimena, jo nebaigtus darbus tęsia kiti.


Daugiau apie Vytautą Nedzinską žiūrėkite Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos parengtoje virtualioje parodoje „Gamtos mokslų daktaras, rašytojas, kraštotyrininkas Vytautas Nedzinskas“

Naudota literatūra

1. Nedzinskas A. Vytauto Nedzinsko pašaukimas / Antanas Nedzinskas. - ([Vilnius] : Garsų pasaulis), 2005. - 137, [1] p. : iliustr.

2. www.alytus.rvb.lt/vparodos/nedzinskas/index1.html

3. http://lt.wikipedia.org/wiki/Vytautas_Nedzinskas